Akiniai darbui kompiuteriu

Skaitmeniniai prietaisai vis labiau tampa mūsų kasdienybės dalimi. Neretai prie kompiuterių ir telefonų ekranų praleidžiame visą darbo dieną, o statistiškai vidutinis europietis prie ekranų praleidžia šiek tiek daugiau nei 5–7 valandas per dieną. Natūraliai kyla klausimas: ar reikia papildomai apsaugoti savo akis nuo šios šviesos?

Mus kiekvieną dieną supa skaitmeniniai ekranai, skleidžiantys daug dirbtinės šviesos, o joje – daug kenksmingos mėlynos šviesos. Mūsų akys nėra prisitaikiusios prie tokio nuolatinio šviesos srauto – ilgalaikėje perspektyvoje mėlynos šviesos žala gali būti neatstatoma. Todėl akiniai darbui kompiuteriu pirmiausia turėtų būti orientuoti į prevencinę apsaugą nuo skaitmeninių prietaisų skleidžiamos mėlynos šviesos ir pritaikyti jūsų darbo specifikai.

Bet kuris, per dieną prie skaitmeninių ekranų praleidžiantis bent 2 valandas, gali susidurti su skaitmeninės akių įtampos simptomais, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar įpročių. Statistiškai daugiau nei 70 % žmonių nenumano arba nežino apie savo akių jautrumą skaitmeniniams prietaisams, tačiau akių įtampai būdingi simptomai ne vienam leidžia atpažinti save.

Šie simptomai turi įtakos kasdienei savijautai, produktyvumui ir sveikatai.

Saulės šviesa yra itin svarbi mūsų kasdieniam miego ciklui. Ji skleidžia nemažai kenksmingos spinduliuotės (ultravioletinės ir mėlynos šviesos), kuri daro neigiamą įtaką regėjimui ir akių sveikatai, tačiau be jos organizmas negalėtų sekti aktyvumo ir poilsio periodų dienos eigoje.

Dienai einant į pabaigą, natūralios šviesos į akis patenka vis mažiau (ypač mėlynos), o temstant akis prisitaiko ir tampa vis jautresnė šviesai – tai puikiai jaučiate netikėtai įjungę šviesą naktį.

Šviesa, kurią skleidžia skaitmeniniai ekranai ir kiti dirbtiniai šviesos šaltiniai, yra artima saulės šviesai. Perteklinis jos kiekis, ypač antroje dienos pusėje, kai akys jautresnės, gali sutrikdyti miego ciklą ir sveikatą.

Jei vakare sunkiai užmiegate ar kamuoja nemiga, verta pagalvoti, ar nepraleidžiate per daug laiko dirbtinio apšvietimo aplinkoje ar prie ekranų. Jei prie skaitmeninių ekranų per dieną praleidžiate daugiau nei kelias valandas, verta pagalvoti ir apie nuolatinę papildomą akių apsaugą.

Katarakta – tai nerškūs, migloti plotai, atsirandantys akies lęšiuke. Ji išsivysto per ilgesnį laiką ir būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Vienintelis gydymo būdas – lęšiuko keitimo operacija. Ši liga vystosi dėl nuolatinio per didelio saulės šviesos kiekio, patenkančio į akį; mėlyna šviesa taip pat gali turėti įtakos kataraktos atsiradimui.

Daug laiko praleidžiate prie kompiuterio ekrano ar kitų dirbtinės šviesos šaltinių? Patariame nelaukti, kol prasidės šios šviesos keliamos problemos, ir pagalvoti apie papildomą apsaugą akims. Ką galite padaryti jau dabar:

1. Reguliariai darykite pertraukas. Leiskite akims pailsėti: pertraukų metu nenaudokite telefono ar kompiuterio, stenkitės būti natūralaus apšvietimo aplinkoje.
2. Susireguliuokite ekranus. Dauguma šiuolaikinių įrenginių leidžia sumažinti skleidžiamos mėlynos šviesos kiekį, tačiau tai iškreipia spalvas. Dirbdami tamsesnėje aplinkoje sumažinkite ir ekrano ryškumą – kontrastas tarp aplinkos ir ekrano turėtų būti kuo mažesnis.
3. Susireguliuokite darbo vietos apšvietimą. Venkite šalto baltos šviesos atspalvio ir tiesioginės šviesos – dirbdami neturėtumėte tiesiogiai matyti lempų.
4. Apsvarstykite akinius be dioptrijų. Tai iš anksto pagaminti akiniai, pritaikyti apsaugai nuo UV ir mėlynos šviesos pertekliaus. Juos galite įsigyti internetu ar optikos salone, tačiau prieš perkant siūlome pasimatuoti – nepatogių akinių nuolat nešioti nenorėsite, ypač jei be akinių matote gerai.

Turite receptą akiniams skaitymui ar jaučiate akių nuovargį, trūksta ryškumo ir pradedate ieškoti akinių darbui kompiuteriu? Prieš perkant verta susipažinti su tokios paskirties akinių specifika.

Tinkamų ir patogių lęšių parinkimas labai priklauso nuo jums reikalingų dioptrijų ir darbo pobūdžio. Dažniausiai akiniai darbui kompiuteriu būna su dviejų tipų lęšiais: įprastais vieno židinio arba pažangesniais kabinetiniais, specialiai sukurtais darbui biure. Tačiau ne kiekvienoje situacijoje technologiškai pažangesni lęšiai suteiks geresnę matymo kokybę.

Visą dieną praleidžiate prie kompiuterio ekrano ir retai nusukate galvą į šoną? Šioje situacijoje rekomenduojame akinius darbui kompiuteriu su įprastais vieno židinio lęšiais – jie nepakeičiami žiūrint pastoviu atstumu. Su šiais lęšiais ryškiai matysite visame lęšio plote, todėl juos ypač rekomenduojame dirbantiems su keliais monitoriais vienu metu ar su ypač plačiu monitoriumi.

Tačiau itin patogus matymas artimu atstumu turi savo trūkumų – dažniausiai tokie akiniai netinka žiūrėti į tolį. Baigus darbą, bendraujant su kolegomis ar per pertraukas šiuos akinius reikėtų nusiimti ir su jais nežiūrėti pro langą į tolį – kitaip galite pakenkti savo akių sveikatai. Darbui išskirtinai prie kompiuterio kabinetinių (dar vadinamų biuro) lęšių nerekomenduotume – jie neturės tokio gero ryškumo ir plataus matymo lauko.

Jei jūsų diena neapsiriboja darbu prie kompiuterio – bendraujate su klientais (pavyzdžiui, registratūroje), dalyvaujate susitikimuose ar dirbate didesniame biure ir nuolat žiūrite skirtingais atstumais – rekomenduojame akinius darbui kompiuteriu su kabinetiniais lęšiais.

Šie lęšiai sukurti darbui biure ir pritaikyti žiūrėti skirtingais atstumais nekenkiant akims – tai tiesiog patogesni lęšiai kasdienybei. Jie ypač patogūs, jei jums reikia didesnių dioptrijų žiūrint iš arti (+2,00 ir daugiau). Tačiau patogumas žiūrėti skirtingais atstumais turi trūkumų – lęšių kraštuose gali sumažėti ryškumas ir nukentėti matymo kokybė. Šių lęšių nerekomenduojame, jei darbo vietoje turite kelis ar itin platų monitorių.

Lęšių konstrukcija (vieno židinio ar kabinetiniai) – tik viena dedamoji renkantis akinius darbui kompiuteriu. Taip pat verta apsvarstyti lęšių medžiagas ir dangas. Jos lemia didžiąją dalį lęšių savybių: skaidrumą, atsparumą, priežiūros paprastumą ir akių apsaugą nuo žalingos šviesos.

Jei jūsų darbas nesusijęs su spalvomis – dirbate su duomenimis, elektroniniu paštu, standartinėmis biuro programomis, programuojate ar pan. – rekomenduojame ne tik apsaugines dangas, bet ir lęšius iš specialios medžiagos Blue 420, kuri visiškai sulaiko UV šviesą ir iki 95 % kenksmingos mėlynos šviesos. Tačiau šių lęšių nerekomenduojame dirbantiems su spalvomis, nes jie gali šiek tiek „pašiltinti“ matomą vaizdą.

Jei jūsų darbas susijęs su spalvomis – esate grafikos dizaineris, fotografas, montuojate vaizdo medžiagą ar pan. – rekomenduotume lęšius su apsauginėmis antirefleksinėmis dangomis, kurios atspindi kenksmingą mėlyną šviesą. Jos nesuteikia tokios plačios apsaugos kaip Blue 420 lęšiai, bet nekeičia matomų spalvų.

Rėmelių pasirinkimas darbui kompiuteriu toks pat svarbus kaip ir lęšių. Rėmelius reikėtų rinktis pagal veido formą ir turimą akinių receptą. Keli dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Lengvumas. Geriausiai tinka ploni titaniniai ar berėmiai rėmeliai, tačiau berėmiai tinka ne kiekvienam receptui – dėl jų būtina pasikonsultuoti su specialistu.
• Neblaškantis dizainas. Darbui rinkitės kuo mažiau matomus, smulkesnių detalių, nerškių spalvų rėmelius, jei įmanoma – su didesniais lęšiais. Rėmeliai neturėtų trukdyti ir turėtų suteikti platų matymo lauką.
• Plonos kojelės. Jei dirbdami naudojate ausines, rinkitės kuo plonesnes kojeles.
• Šiek tiek lenkta forma. Jei galite, rinkitės lenktesnius rėmelius ir venkite visiškai tiesių.

Ir žinoma – rinkitės akinius, su kuriais jaučiatės gerai.