7 dažniausios akių ligos: kada verta sunerimti?

Ilgos valandos prie kompiuterio, nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus, įtampa ir stresas… Visa tai gali nepastebimai paveikti regėjimą. Deja, daugelis akių ligų vystosi ir progresuoja „tyliai“ – simptomai būna nežymūs arba painiojami su paprasčiausiu nuovargiu. Tačiau laiku neatpažinti pirmieji akių ligų simptomai, gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Tad kokios yra dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kada turėtumėte sunerimti?

Sausų akių sindromas pasireiškia tuomet, kai akys nepagamina pakankamai ašarų. Dėlto akys sausėja, parausta, jas ima perštėti ar graužti. Ši akių liga plačiai paplitusi: ji pasireiškia tiek jaunesniems (pavyzdžiui, dėl kontaktinių lęšių nešiojimo ar dėl laiko praleidžiamo prie ekranų), tiek vyresniems žmonėms dėl natūralaus ašarų sekrecijos mažėjimo.

Sausų akių sindromas gali pasireikšti dėl:

1. Amžiaus: nuo 40 metų ašarų sekrecija mažėja, todėl vyresni žmonės dažnai susiduria su šios akių ligos simptomais.
2. Aplinkos sąlygų: šildymas, oro kondicionieriai, ventiliatoriai ar karštas oras sausina akis. Šaltis, vėjas, dulkės, dūmai ardo ašarų plėvelę ir taip pat gali turėti įtakos sausų akių sindromo atsiradimui.
3. Ilgo žiūrėjimo vienu atstumu: kuomet rečiau mirksime – neatsinaujina ašarų plėvelė ir akys išsausėja. Tad akys gali išsausėti dėl ilgo televizoriaus žiūrėjimo, darbo prie kompiuterio ar ilgo vairavimo.
4. Ilgo kontaktinių lęšių nešiojimo.
5. Tam tikrų vaistų šalutinis poveikis (pvz., nuo alergijos ar kraujospūdžio) – akių sausėjimas.

Šios akių ligos simptomus sumažinti padeda dirbtinės ašaros – jų cheminė sudėtis panaši į žmogaus ašarų ir padeda atstatyti akių drėgnumą. Taip pat padeda vitaminai A ir E, omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys – šios medžiagos turi priešuždegiminį ir akies gleivinės pažeidimus gydantį poveikį, taip pat stabdo lėtinių akių ligų progresavimą.

Svarbu žinoti: sausos akys nėra tik diskomfortas – negydant, ši būklė gali pakenkti ragenai ir regėjimui. Negydant sausų akių sindromo gali kilti akių infekcijos, nuolat kartotis miežis, o ilgainiui atsirasti ragenos pažeidimai, išsivystyti trumparegystė.

Konjunktyvitas – tai dažnai pasitaikantis akių junginės uždegimas. Junginė – tai plona, skaidri plėvelė, dengianti baltąją akies dalį ir vidinę vokų pusę. Kai šią plėvelę paveikia uždegimas – akis parausta, tampa jautri, ima ašaroti, traiškanoti, pasireiškia kiti, šios akių ligos simptomai.

Konjunktyvito atsiradimo priežastys gali būti kelios – pagrindiniai šios akių ligos sukėlėjai yra virusai (pavyzdžiui, pasireiškia kartu su peršalimu) ir bakterijos. Gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas, kurį sukelia alergenai (pavyzdžiui, žiedadulkėms, dulkėms, gyvūnams ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kas sukėlė akių ligos simptomus, priklauso ir gydymas:

• virusinis konjunktyvitas dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, bet nemalonius simptomus palengvina šaltieji kompresai, dirbtinės ašaros.
• Bakterinis konjunktyvitas gydomas akių lašais su antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas.
• Alerginis konjunktyvitas gydomas antialerginiais lašais.

Pasireiškus vienam ar keliems iš šių simptomų, rekomenduojame kreiptis į akių priežiūros specialistus, kurie nustatys kokio tipo konjunktyvitas jus vargina – virusinis, bakterinis ar alerginis – ir paskirs tinkamą gydymą.

Svarbu: virusinis ir bakterinis konjunktyvitas yra užkrečiami. Todėl jei sergate patys ar šios akių ligos simptomai pasireiškia Jūsų artimajam – reikėtų neliesti akių rankomis, dažnai plauti rankas, nenaudoti bendrų rankšluosčių ar kosmetikos, jei nešiojate kontaktinius lęšius – bent kurį laiką vietoj jų rinktis akinius.

Miežis – dažnai pasitaikanti akių liga, kuri pasireiškia nedideliu, skausmingu gumbeliu ant akies voko. Jis atsiranda dėl akių voko liaukos uždegimo ir dažniausiai panašus į pūlinuką ar spuogą. Miežį sukelia bakterijos, patekusios į akių vokų liaukas dėl nešvarių rankų, makiažo likučių ar nusilpusio imuniteto.

Miežis nekelia pavojaus, gydomas savarankiškai ir įprastai per kelias dienas ar savaitę praeina savaime. Jei norite sumažinti nemalonius šios akių ligos simptomus – naudokite šiltus kompresus, kurie sumažina skausmą, malšina uždegimą ir skatina gijimą. Kompresus dėkite ant akies ir laikykite apie 10 min. Šį procesą galite kartoti pagal poreikį.

Tačiau jei miežis nepranyksta per savaitę, sukelia voko skausmą, tinimą ar jei atsiranda keli miežiai vienu metu – tokiais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su akių priežiūros specialistu. Jums gali būti paskirti antibiotikai: kremai ar tepalai, padedantys kovoti su infekcija. 

Svarbu: nespauskite miežio – taip galima dar labiau išplatinti infekciją.

Glaukoma – tai akių liga, kuri pažeidžia regos nervą, dėl kurio ilgainiui galima prarasti regėjimą. Šios akių ligos priežastis dažniausiai yra padidėjęs akių spaudimas (gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui).

Glaukoma pavojinga tuo, kad ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų, o regėjimo pokyčius žmogus pastebi tik tada, kai dalis regos jau yra prarasta – atstatyti jau pažeisto regos nervo neįmanoma. Todėl svarbiausia profilaktika: net jei nieko nejaučiate, svarbu bent kartą per metus profilaktiškai tikrinti akis (ypač jei esate vyresni nei 40 metų). Šios akių ligos nustatymui atliekami specialūs tyrimai: matuojamas akispūdis, apžiūrimas regos nervas, tiriamas regos laukas. Dėl šių tyrimų atlikimo reikėtų kreiptis į gydymo įstaigas, ne į optikos salonus.

Didesnę riziką susirgti glaukoma gali turėti žmonės, kurie yra vyresni nei 40 metų, gali turėti paveldimumą (jei šeimoje yra sirgusių glaukoma), sergantys cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ar nešiojantys stiprius akinius (ypač esant didelei trumparegystei).

Diagnozavus glaukomą, ji gydoma visą žmogaus gyvenimą. Pradedama gydyti akių lašais, jei reikia – atliekamos lazerio procedūros ir chirurginės operacijos. Gydimu siekiama sumažinti akispūdį, kad būtų išsaugotas esamas regėjimas ir liga neprogresuotų.

Geltonosios dėmės degeneracija – tai akių liga, kuri pažeidžia tinklainės centrinę dalį, vadinamą geltonąja dėme (arba makula). Ši sritis atsakinga už ryškų centrinį matymą. Kai geltonoji dėmė ima silpti ar irti, žmogus pradeda blogai matyti tiesiai priešais save, o periferinis (šoninis) matymas dažniausia lieka geras.

Geltonosios dėmės degeneracija dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms, todėl dar vadinama su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija. Šios akių ligos riziką taip pat gali padidinti: paveldimumas (jei šeimoje buvo sirgusių), rūkymas, nesubalansuota mityba (jei trūksta antioksidantų, žuvų taukų, liuteino) bei UV spindulių poveikis.

Esant geltonosios dėmės degeneracijai, dažniausiai pablogėja centrinis regėjimas – matoma dėmė prieš akis, vaizdas akies centre gali atrodyti išsikreipęs ar „banguotas“.

Šiuo metu visiškai išgydyti geltonosios dėmės degeneracijos negalima, tačiau laiku pastebėjus ir diagnozavus, galima sulėtinti jos progresavimą. Priklausomai nuo ligos tipo, akių ligos progresavimo stabdymui gali būti paskirti specialūs maisto papildai su liuteinu, cinku, vitaminu C ir E, taip pat gali būti taikomos specialios injekcijos.

Katarakta – tai akių liga, kuri pasireiškia akies lęšiuko drumstėjimu. Dėl po lengva skaidrumą prarandančio lęšiuko, šviesa nebegali tinkamai pasiekti tinklainės, todėl matymas tampa neryškus, išblukęs, lyg per rūką.

Katarakta neatsiranda per naktį – ji vystosi palaipsniui. Iš pradžių simptomai gali būti beveik nepastebimi, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis akis. Šios akių ligos rizika didesnė tiems, kurie yra vyresni nei 60 metų, yra turėję akių traumų ar šeimoje turėję kataraktos atvejų.

Vienintelis kataraktos gydymas – chirurginė operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Operacija neskausminga, atliekama ambulatoriškai, užtrunka apie 15–20 min., užtenka vietinės nejautros. Kokį lęšiuką implantuoti sprendžia gydytojas atsižvelgdamas į žmogaus akių būklę.

Trumparegystė yra regos sutrikimas, kuomet žmogus gerai mato iš arti, bet neryškiai mato daiktus, esančius toliau. Pavyzdžiui, sunku aiškiai įžiūrėti gatvės pavadinimus, autobuso numerius ar kiek toliau esantį televizoriaus ekraną. Ši refrakcijos yda atsiranda dėl šviesos spindulių susikirtimo ne ties tinklaine, o prieš ją.

Trumparegystė dažniau pasireiškia vaikams ar paaugliams, tačiau gali būti nustatoma ir vyresniame amžiuje. Atsiradimui įtakos turi tiek paveldimumas, tiek gyvenimo būdas – pavyzdžiui, daug laiko praleidžiant prie kompiuterio ar telefono. Trumparegystė koreguojama akiniais arba kontaktiniais lęšiais – išrašomas receptas, o pritaikytos dioptrijos padeda matyti aiškiau ir tiksliau.

Mažinti trumparegystės progresavimą, ypač vaikams, pirmiausia, padeda buvimas lauke ir aktyvi veikla. Natūrali šviesa ir žiūrėjimas į tolį stiprina akies raumenis. 

Ilgas žiūrėjimas iš arti – į kompiuterio ar telefono ekraną – vargina akis, kelia įtampą ir gali turėti įtakos regos blogėjimui. Todėl svarbu reguliariai daryti pertraukas, atsitraukti nuo žiūrėjimo artimu atstumu ir pasižvalgyti į tolį.

Įtakos turi ir apšvietimas bei žiūrėjimo atstumas. Skaityti ar dirbti reikėtų tinkamai apšviestoje aplinkoje, išlaikant 30–40 cm. atstumą nuo knygos ar ekrano.

Trumparegiams bent kartą per 2 metus būtina apsilankyti pas akių gydytoją ar optometristą.

Toliaregystė – tai regos sutrikimas, kuomet žmogus blogai mato arti esančius daiktus. Pavyzdžiui, gali būti sunku skaityti, siuvinėti ar dirbti kompiuteriu, nes akys greitai pavargsta, vaizdas neryškus, liejasi. Dažniausiai toliaregystė pasireiškia suaugusiems nuo 40 metų – tai vadinama presbiopija – ir tai normalus amžėjimo procesas, kuomet akies lęšiukas praranda elastingumą ir gebėjimą fokusuoti arti esančius objektus. Toliaregystė gali pasireikšti ir vaikams, tai būna įgimta ir pasireiškia dėl sutrumpėjusio akies obuolio.

Dažniausiai toliaregystė koreguojama akinių pagalba – žiūrint iš arti užsidedami akiniai, jie padeda matyti tiksliau. Senatvinė toliaregystė pasireiškia akių nuovargiu ilgiau paskaičius ar dirbant prie kompiuterio, gali būti jaučiamas galvos skausmas po ilgesnio žiūrėjimo iš arti. Taip pat žmonės pastebi, kad žiūrint iš arti vaizdas liejasi, norisi prisimerkti arba atitraukti daiktus per rankos ilgį tam, kad aiškiau matytų. Pastebėjus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į akių gydytoją ar optometristą, kuris patikrina akis, nustato tinkamiausią korekciją ir išrašo akinių receptą.

Astigmatizmas – tai dažnas regos sutrikimas, pasireiškiantis neryškiu, iškraipytu matymu. Jei sveika akis būna taisyklingos, apvalios formos, tai astigmatizmą turinčių žmonių akies forma – šiek tiek pailga ir ovali. Dėl šios priežasties šviesa netolygiai pasiekia akies tinklainę ir žmogus mato neryškų vaizdą. Astigmatizmas nėra liga, tai tiesiog regos yda, kaip ir trumparegystė ar toliaregystė.

1. Neryškus matymas – objektai įvairiais atstumais matomi šiek tiek neryškiai ar neaiškiai (ištempti, suploti ar ištęsti).
2. Noras prisimerkti – dėl neaiškaus matymo žmogus dažnai būna prisimerkęs, kad geriau įžiūrėtų objektus.
3. Akių nuovargis – turintiems astigmatizmą greičiau pasireiškia akių nuovargis žiūrint iš arti (pavyzdžiui, po darbo kompiuteriu ar skaitymo). Akių nuovargis gali pasireikšti ir po ilgesnio, įtempto žiūrėjimo į tolį – pavyzdžiui, jei tenka ilgiau vairuoti.
4. Prastas matymas tamsoje – naktį šviesos atrodo „išsisklaidžiusios“ ar su šešėliais.
5. Galvos skausmas – astigmatizmas siejamas su migreniniais galvos skausmais.

Atpažįstate šiuos simptomus? O galbūt jau žinote, kad turite astigmatizmą ir norite sužinoti daugiau?